Print

Filatelijos naujienos

Vilniaus Kaziuko mugės lankytojai šį savaitgalį galės išsiųsti specialius Kazio linkėjimus, nes  Lietuvos paštas kovo 1 d. po poros dešimtmečių į apyvartą išleidžia ženklintą atviruką, skirtą Kaziuko mugei – nuo 1990 m. nei atvirukas, nei pašto ženklas šiam renginiui nebuvo dedikuoti. Šių metų atviruko autorius – Gražvydas Bugas, tiražas – 1500 vnt., jo pašto ženklo vertė – 0,84 Eur. Kaziuko mugės atvirlaiškis, kurio pardavimo kaina – 1,29 Eur, spausdintas Estijos spaustuvėje „Vaba Maa“.

„Jomarku“, „kermošiumi“ ir Kaziuko muge vadinamas pirmas pavasario renginys įvairių istorinių šaltinių duomenimis skaičiuoja beveik 400 metų. 1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII  oficialiai paskelbė Kazimierą Lenkijos ir Lietuvos šventuoju, o po 34 metų Urbonas VIII šv. Kazimierą paskelbė Lietuvos globėju, tad Šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčios į Zigmanto Vazos įsakymu specialiai pastatytą puošnią koplyčią Katedroje, kur jie yra ir dabar.

Spėjama, kad kaip tik nuo Šventojo palaikų perkėlimo 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija, nes Katedroje imti rengti šv. Kazimiero atlaidai, po kurių vykdavo „kermošius“. Ši mugė vyko beveik 200 metų, per karus šiek tiek prigesdama, kol  1827 m. Vilniaus pirkliai neišsirūpino privilegijos rengti didesnį, kelias dienas vykstantį prekymetį – dabartinės Kaziuko mugės analogą.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas, pagerbdamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio indėlį į valstybingumo išsaugojimą, vasario 15 d. į apyvartą išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Menininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtuose pašto ženkluose vaizduojamas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija, pašto bloko tiražas – 10 tūkst. vnt, pašto ženklų nominalas 0,99 Eur. Su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Sovietinei okupacijai Lietuva nuo 1944 m. iki pat 1953 m., kai buvo sunaikintos Lietuvos partizanų struktūros, organizuotai priešinosi tiek ginklu, tiek taikesnėmis priemonėmis. Pirmieji kuklūs partizanų būriai pradėjo kurtis 1944 m. vasaros pabaigoje, vėliau, savanorių ginti Lietuvos laisvę daugėjant, jie išaugo į rinktines, apygardas ir sritis, kol 1949 m. susiformavo organizacija, kuri sudarė bendrą politinę ir karinę ginkluotojo pasipriešinimo vadovybę, kovojusią už šalies išlaisvinimą. 1949 m. vasario mėn. buvo sušauktas Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, vasario 10 d. Minaičių k. (Šiaulių apskritis) Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje vykusiame partizanų posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). 

Kituose posėdžiuose buvo sudaryta LLKS vadovybė, svarstoma sąjūdžio politinė programa, ginkluotojo pasipriešinimo programa, taktika, sąjūdžio politinė, ideologinė, organizacinė ir kita veikla, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai ir kt., priimti kreipimaisi į sąjūdžio dalyvius ir kitus Lietuvos gyventojus.

Tačiau svarbiausias tuomet parengtas dokumentas – tai 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta Deklaracija, kurią pasirašė aštuoni posėdžio dalyviai: LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas ir LLKS Tarybos nariai Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesys-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Petras Bartkus-Žadgaila. Deklaracija buvo garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa, taip pat „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija“. Ja buvo apeliuojama į Žmogaus teisių deklaraciją, 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją bei kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos.

Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS, kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos, kuris nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.[1]

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

 

[1] Parengta pagal Lietuvos genocido ir rezistencijos centro informaciją.

1918 metais vasario 16 dieną atkūrus Lietuvos valstybę, dėl jos suvereniteto teko kovoti ginklu, kas tapo tikru iššūkiu: trūko ginklų, amunicijos, transporto priemonių, pinigų ir profesionalių karininkų, kurie galėtų apmokyti bei suvienyti iš visų Lietuvos kampelių šalies ginti suėjusius civilius. Kraštas buvo nualintas, o į jį taikėsi ne viena valstybė – Lenkija, Rusija ir Vokietija. Tačiau Lietuvos savanoriai laisvę apgynė, todėl šis Nepriklausomybės kovų laikotarpis savo reikšme toks pat svarbus, kaip ir Nepriklausomybės Akto paskelbimas. Šiai progai paminėti penktadienį, vasario 1 d., Lietuvos paštas išleidžia 20 tūkst. tiražo pašto ženklą, kurio nominalas – 0,81 Eur.

„Praėjus 100 metų po Nepriklausomybės kovų, labai simboliška prisiminti, kaip savo laisvę Lietuva iškovojo ir gynė, todėl praėjusiais metais sukūriau medalį, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui. Medalio reverse pavaizdavau 6 Nepriklausomybės kovas. Viena iš jų – Kėdainių kautynės, reikšmingos tuo, kad po jų sėkmingos baigties žlugo Tarybų Rusijos karinės vadovybės planai užimti Kauną. Medalyje vaizduojama mūšio scena Kėdainių miestelio fone, kurio panoramą radau išlikusiose tarpukario fotografijose. Istorinių darbų kūrimas yra ilgas procesas, ne tik dėl darbo apimties, gausybės figūrų ir detalių, bet ir pasiruošimo – istorinės medžiagos ieškojimo, todėl  šimtmečio medalio sukūrimas užtruko pusantrų metų.  Šių kautynių kompoziciją panaudojau ir pašto ženkle“, – sako medalio meno kūrėja, dailininkė Lina Kalinauskaitė.

Savo veiksmus pradėję chaotiškai, Lietuvos savanoriai sugebėjo atremti bolševikų, bermontininkų ir Lenkijos karių puolimus, o po 1919 gegužės mėnesio sustiprėjusi ir koordinuota naujoji Lietuvos kariuomenė nuo gynybos ir partizaninio pobūdžio veiksmų perėjo prie planingų stambaus masto puolimo operacijų, kurių tikslas buvo galutinai išvyti Raudonosios armijos dalinius iš Lietuvos.

Kartu su pašto ženklu, vasario 1 d. prekyboje pasirodys ir pirmos dienos vokas, kurio antspaudavimas neatsitiktinai vyks Kėdainių pašte. Proginį pašto ženklą spausdino Estijos spaustuvė Vaba Maa.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Prieš 800 metų, 1219 m., Ipatijaus metraščiuose buvo aprašyta Voluinės (Volynės) taikos sutartis, kurią su Voluinės didžiuoju kunigaikščiu pasirašė Lietuvos, Deltuvos ir Žemaitijos kunigaikščiai. Žemaičių kunigaikščių Gerdvilo (Erdvilo) ir Vykinto paminėjimas – pirmas patikimas įrodymas, kad jau tuo metu egzistavo Žemaitija ir stipri Lietuvių žemių konfederacija, dariusi didelę įtaką Vidurio ir Rytų Europos šiaurinei daliai. Tai progai paminėti, sausio 18 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“.

Pašto ženklo sukūrimas buvo patikėtas dailininkei, medalio meno kūrėjai Linai Kalinauskaitei. „Mano kūryboje vyrauja istorinė tematika – ji yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis, be galo turtingas ir neišsemiamas. Svarbių istorinių įvykių paminėjimas yra svarbus kultūros variklis, nes ne tik ugdo pilietiškumą bei šviečia visuomenę apie savo tautos praeitį, bet ir skatina ją kurti naujas kultūrines materialias ir nematerialias vertybes. Šiame pašto ženkle pavaizduota istorinio fakto meninė interpretacija – žemaičių kunigaikščiai Gerdvilas ir Vykintas simboliniame pergamento fone. Kad kuo geriau pavyktų juos atvaizduoti, teko nemažai gilintis į specializuotą literatūrą, rinkti vizualinę medžiagą apie tuo metu vilkėtą aprangą ir nešiotą ginkluotę, konsultuotis su istorikais ir heraldikos specialistais. Tokio pašto ženklo kūrimo procesas – ilgas ir atsakingas“, – sako dailininkė, kuri šiai progai dabar kuria ir medalį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Jo priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių užkariavimus, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

Pašto ženklo „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“ nominalas – 1,05 Eur, tiražas – 18 000 vnt. Jį spausdino Estijos spaustuvė „Vaba Maa“.

Be pašto ženklo penktadienį bus išleistas ir pirmos dienos vokas, o visa korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Telšių centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Sausio 11 d., penktadienį, apyvartoje pasirodys pašto ženklų blokas, skirtas valstybinių institucijų šimtmečiui paminėti – „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“. Jame – trys pašto ženklai po 0,79 Eur, kuriuose menininkė Roma Auškalnytė pavaizdavo institucijoms svarbius žmones ir objektus.

„Šiais metais minime vienos iš svarbiausių šalies institucijų – Valstybės kontrolės – įsteigimo šimto metų sukaktį. Nuo to laiko keitėsi šalies aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės – funkcijos, net ir jos vadovo pavadinimas: pirmuosiuose dokumentuose minimas ir „kontrolieris“, ir „kontrolius“, galiausiai buvo įtvirtintas „kontrolierius“. 1919 metų dokumento fragmentas su istoriniu vadovo pavadinimu – puiki mūsų institucijos raidos iliustracija pašto ženkle“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

„Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei 100 metų“ pašto ženkle vaizduojami fragmentai iš jos senųjų dokumentų, „Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įkūrimui 100 metų“ vaizduojamas Vladas Putvinskis-Pūtvis – vienas iš Šaulių Sąjungos įkūrėjų, „Lietuvos Respublikos muitinei 100 metų“ pašto ženkle vaizduojama didžiausia pirmoji Virbalio muitinė.

1919 m. gegužės 8-ąją įsigaliojo Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos, Ministro Pirmininko M. Sleževičiaus ir prekybos bei pramonės ministro J. Šimkaus pasirašyti Laikinieji muitų tarifai ir Laikinosios muitinių taisyklės – tai oficiali teisinio Lietuvos muitinių funkcionavimo pradžia, kuri tęsėsi iki Lietuvos okupacijos. Pirmosios 7 muitinės 1919 m. buvo įsteigtos prie sienos su Vokietija – tai Virbalio, Jurbarko, Tauragės, Kretingos, Naumiesčio, Naujamiesčio, Pilypavo ir Račkų muitinės bei įsteigta 13 perėjimo punktų. Viena geriausių muitinių tuo metu buvo Virbalių, kurios darbuotojams vėliau teko patirti ne vieną išbandymą: 1940 m. Rusijai okupavus Lietuvą, su muitininkais buvo susidorota – daug muitinės pareigūnų buvo ištremta į Sibirą, vienas sušaudytas, kai kuriems teko bėgti į Vakarus. Lietuvos muitinės, kaip savarankiškos institucijos, simbolizuojančios valstybės suverenitetą, veikla buvo nutraukta.

Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos šimtmečiui skirtame pašto ženkle vaizduojamas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873-1929 m.) buvo bajoras ir aktyvus visuomenės bei kultūros veikėjas – rašytojas bei knygnešys, aktyviai puoselėjęs lietuvybę bei išmaniai kovojęs prieš spaudos draudimą. V. Putvinskis Šilo Pavėžupyje įsteigė slaptos sargybos saugomą didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir persiuntimo centrą Žemaitijoje, kuriame vykstančių „operacijų“ nepastebėdavo akylai dvarą sekę šnipai. 1919 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą, kurios pirmininku buvo iki 1922 m., ir parengė jos įstatus bei programą, kuria ir vėliau vadovavosi Sąjungos nariai.

Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklų bloku, penktadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Tiražas – 10 tūkst. pašto blokų. Pašto ženklų blokus spausdino Estijos spaustuvė „Vaba Maa“.

Pašto ženklų blokai tema „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“ numatyti leisti ir 2020 metais.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Valstybės visame pasaulyje atpažįstamos pagal savo simbolius, tad jų išsaugojimas yra vienas svarbiausių valstybės gyvavimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinti oficialūs Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas, kurių viešas naudojimas griežtai reglamentuojamas. Kadangi pašto ženklai – vienas iš būdų reprezentuoti valstybę pasaulyje, kitų šalių gyventojus supažindinant su Lietuvos istorija, kultūra ir šaliai svarbiais įvykiais, Lietuvos paštas sausio 4 dieną, penktadienį, į apyvartą išleidžia dailininko Tomo Dragūno sukurtus „Lietuvos valstybės simbolių“ serijos pašto ženklus su valstybine bei Lietuvos valstybės istorine vėliava.  

Šių pašto ženklų, kurie buvo spausdinti Estijoje, nominalai – 0,03 Eur, 0,10 Eur ir 0,49 Eur, tiražas – po 600 tūkst. Kartu su 3 naujais savilipiais pašto ženklais penktadienį apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Naujaisiais pašto ženklais apmokama korespondencija Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Gruodžio 27 d. sukaks lygiai 100 metų, kai apyvartoje pasirodė pirmas nepriklausomos Lietuvos pašto ženklas. Šiai progai paminėti 30 tūkst. vienetų tiražu lapkričio 30 d. į apyvartą išleidžiamas 0,84 Eur vertės pašto ženklas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte. Proginio pašto ženklo „Pirmiesiems lietuviškiems pašto ženklams – 100 metų“ autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.

„Pirmieji pašto ženklai – vadinamieji „baltukai“ – buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, Vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Kadangi pašto ženklo reikėjo skubiai, o dailininko projekto jam nebuvo, nutarta ženklus komponuoti iš spaustuvinio šrifto ir spausdinti ant laikraštinio popieriaus – taip atsirado unikalus ir kolekcininkų vėliau itin vertintas pašto ženklas, skelbiantis apie naujos valstybės – Lietuvos – egzistavimą“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Kaip rašoma specializuotame „Lietuvos pašto ženklų kataloge“, naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, kur įprastai buvo spausdinami plakatai ir įstaigų blankai, paskubomis buvo sukurta pirmoji Vilniaus pašto ženklų laida. Ženklo rėmeliui buvo pritaikyta raidė „o“, o pritrūkus rinkykloje „ų“ raidės, panaudota apversta „h“ bei apversta prancūziška „ń“. Šriftas buvo toks apdaužytas, kad kiekvienas pašto ženklas gavosi skirtingas, tačiau tai išėjo į naudą – pasirodo, tokia primityvi gamyba yra geriausia apsauga nuo ženklų padirbinėtojų ir suteikia ženklui papildomos vertės.

Tuo metu didžiąją tiražo dalį išpirko vokiečių kariai, kurie siuntė laiškus namo artimiesiems, bei aukso gyslą užuodę pašto ženklų prekeiviai vokiečiai. Jau po keliolikos metų šie ženklai tapo retenybe ir buvo pradėti klastoti. Žinomi keli klastočių tipai, tačiau juos nesunku atskirti pagal naudotą popierių ir šriftą – atkartoti dėl naudotų kuklių priemonių atsiradusių spaudos netikslumų nebuvo įmanoma. Ši pirmoji Vilniaus serija buvo pardavinėjama Vilniaus ir Gardino paštuose.

Dabar kolekcionieriai šią seriją stengiasi rinkti pagal pašto ženklo pozicijas lape: atspausdinus 250 pirmojo „10 skatikų“ pašto ženklo  lapų, buvo pakeisti tik nominalo skaitmenys ir atspausdintas antrojo – „15 skatikų“ pašto ženklo tiražas. 

1918 metais gruodžio 31 d. buvo išleista antroji Vilniaus laida. Šiai serijai buvo panaudotos tos pačios spausdinimo plokštės ir mašinos, tik skaitmenys buvo pakeisti storesniais ir atsirado nauji nominalai – „20 skatikų“, „40 skatikų“ ir „50 skatikų“. 1919 m. sausio 29 d., Lenkijai okupavus Vilnių, pasirodė pirmoji šio ženklo Kauno laida. Su ja atsirado ir „30 skatikų“ nominalas, o vėliau – ant balto popieriaus švaresniu šriftu atspausdintos „40 skatikų“ ir „50 skatikų“ pašto ženklų klastotės, nes oficialiai tokių nominalų šioje serijoje nebuvo.

Vėliau sekė antroji ir trečioji Kauno laidos, dar vėliau – nauja standartinių ir pirmoji spalvotų Lietuvos pašto ženklų laida, spausdinta Berlyne.

Šį penktadienį, lapkričio 23 dieną, pasirodys du šventiniai pašto ženklai, skelbsiantys apie artėjančias didžiąsias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Jaunosios grafikos dizainerės Paulinos Jančytės sukurtuose pašto ženkluose pavaizduotas apelsinas ir imbierinis sausainis – atributai, be kurių nebeįsivaizduojamas Kalėdų laukimas. 

Su šventiniais pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas, o penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Pirmą kartą šiemet išleidžiamas 0,10 Eur vertės pašto ženklas. Kalėdinių pašto ženklų, kurių vertė 0,10 Eur, tiražas – 200 tūkst., pašto ženklų po 0,49 Eur – 100 tūkst.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Informuojame, kad š. m. lapkričio 1-ąją dieną atidaryta Filatelijos paroda „LITUANICA-2018“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo ir pirmojo Lietuvos pašto ženklo šimtmečiui.

Parodą organizavo JAV nuo 1946 m. veikianti Filatelistų Draugija „Lietuva“ (LPS) kartu su Lietuvos filatelistų sąjunga (LFS). Praktiškai visą organizacinį darbą nuveikė LPS prezidentas Audrius Brazdeikis.

Parodoje matysite 17 kolekcijų. Iš jų 16 skirtos pašto istorijai ir pašto ženklų studijoms: tarpukario Lietuvos ženklai, dabartiniai ženklai, pašto antspaudai iki I Pasaulinio karo ir naujesnių laikų bei kt. Viena kolekcija - teminė, skirta Lietuvos kovai už laisvę 1794-1993 m. Parodoje gausu unikalios medžiagos, daug ką bus galima matyti pirmą kartą.

Skirtingai nei anksčiau Lietuvoje vykusios filatelijos parodos, ši  – virtuali, t. y. ją pamatyti galima tik internete. Kviečiame apsižvalgyti http://lituanica2018.lt/exhibits/

Lietuvos paštas išleidžia dar vieną pašto ženklą, skirtą 100-mečiui paminėti. Šį kartą – moterų balsavimo teisės įtvirtinimui Lietuvoje.

Ši pergalė yra unikali, nes taip Lietuva atsidūrė prie šalių-pionierių, kurios pirmosios pripažino lygias vyrų ir moterų teises – Prancūzija teisę balsuoti moterims suteikė tik po Antrojo pasaulinio karo, o Šveicarijoje to teko laukti net iki 1971 metų. Pirmoji, įteisinusi moterų balsavimo teisę, buvo Naujoji Zelandija – tai šalyje įteisinta buvo 1893 m. Pašto ženklo, kuris apyvartoje pasirodys penktadienį, spalio 26 d., vertė – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vienetų.

1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose buvo suteikta ir įtvirtinta balsavimo teisė moterims. Šis istorinis faktas liudija, kad atkurtai Lietuvos valstybei buvo svarbūs moterų ir vyrų lygybės nuostatomis grindžiami demokratijos principai, kurie neprarado savo aktualumo ir mūsų dienomis. 100-jų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių minėjimas, nepažymint šios svarbios sukakties, netektų reikšmingo prasminio akcento, kuris atskleidžia gilias demokratines mūsų valstybės tradicijas. Kadangi už moterų balsavimo teisę kovojo ne viena, o daugelis Lietuvos moterų, pagalvojome, kad būtų neteisinga išskirti kurią nors vieną kovotoją už moterų teises ir jos portretą atvaizduoti pašto ženkle. Taip ant jo atsirado visiems suprantamas simbolis, atspindintis moterų balsavimo teisių Lietuvoje šimtmečio idėją“, – sako Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė.

Nors lygiavertiškai su vyrais prisidėti prie valstybės valdymo Lietuvos moterys gali jau šimtmetį, kelias iki šios pergalės nebuvo lengvas. Pirmasis organizuotas moterų, kovojančių už lygias teises bei galimybę balsuoti (sufražisčių), judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 m., kai Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti – kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Tik po 13 metų – 1918 m. lapkričio 2 d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

Už moterų teises Lietuvoje kovojo ir iš istorijos žinomos moterys – rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja Ona Mašiotienė ir knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja, pirmoji moteris masonė Lietuvoje Felicija Bortkevičienė.

Šiai progai paminėti skirtą pašto ženklą sukūrė dailininkas Justinas Dadonas. Kartu su pašto mokos ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti proginiu pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Pages