Spausdinti

Filatelijos naujienos

Ne tik Lietuvos valstybė, bet ir svarbiausios valstybingumą garantuojančios institucijos šiemet švenčia  solidžią sukaktį – 100 veiklos metų. Šiai progai paminėti į apyvartą išleidžiamas pašto ženklų blokas „Moderniosios Lietuvos institucijoms 100 metų“: bloke – 4 pašto ženklai po 0,85 Eur, skirti Lietuvos kariuomenei, Lietuvos diplomatijai, Lietuvos teismams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pašto ženklų blokas apyvartoje pasirodys penktadienį, spalio 12 dieną.

Netikėtas ir įdomus pašto ženklų bloko dizainas, kurį sukūrė menininkė Roma Auškalnytė: pašto ženkle, skirtame Lietuvos kariuomenei, vaizduojami 1918-1940 m. mūsų kariuomenės šarvuočiai ir tanketės; Lietuvos diplomatijai – pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Jurgis Šaulys, itin prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo; Lietuvos teismams skirtame pašto ženkle pavaizduota Elena Jackevičiūtė – pirmoji moteris teisėja nepriklausomoje Lietuvoje; Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirtame pašto ženkle – istorinė pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susirinkusios ministro pirmininko Augustino Voldemaro kabinete, nuotrauka.

Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklų bloku, penktadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Tiražas – 15 tūkst. pašto blokų.

Pašto ženklų blokai tema „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“ numatyti leisti ir 2019 bei 2020 metais.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Gavus Vatikano sutikimą, po ilgos pertraukos išleidžiamas riboto tiražo pašto ženklas, skirtas Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje. Paskutinį kartą popiežiaus atvaizdas ant pašto mokos ženklo buvo prieš 7 metus, o jo oficialus vizitas Lietuvoje – net prieš 25 metus. Kadangi pontifiko atvaizdo naudojimas yra griežtai reglamentuotas ir reguliuojamas, dailininkės Aušrelės Ratkevičienės pagal oficialų Jo Šventenybės atvaizdą sukurtas pašto ženklas buvo suderintas su Vatikanu. 0,69 Eur. nominalo pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugsėjo 22 d.

Kartu su pašto mokos ženklu, kurio tiražas 40 tūkst., bus parduodamas ir popiežiui Pranciškui skirtas pirmos dienos vokas. Šeštadienį korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu – pašto ženklo, pirmos dienos voko ir spaudo „rinkinys“ itin vertinamas pasaulio filatelistų. Tikimasi, kad į Lietuvą suplūdę viso pasaulio tikintieji noriai įsigys Lietuvoje retą pašto ženklą ir juo pažymėtus atvirlaiškius bei laiškus, kaip Šventojo Tėvo vizito atminimą, išsiųs artimiems žmonėms į kitas šalis.

Tai trečia lietuviška pašto ženklų laida su popiežiumi, nes iki šiol buvo sukurtos dvi pašto ženklų laidos popiežiui Jonui Pauliui II: pirmą kartą – 1993 m. jo vizito metu, antrą kartą – 2011 m. jį paskelbus palaimintuoju. 1993 m. buvo išleisti 4 šio pašto ženklo variantai – su Kryžių kalno, Aušros vartų, Šiluvos bažnyčios ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios fragmentais; 2011 m. pašto ženkle buvo vaizduojamas popiežius Jonas Paulius II ir piligrimų kelio pirmasis objektas – Vilniaus arkikatedra.

Šį šeštadienį apyvartoje pasirodysiančiame pašto ženkle popiežiaus Pranciškaus figūra simboliškai sujungia Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčios fragmentą Vilniuje bei Nemuno ir Neries santaką Kaune – vietas, kuriose jis melsis ir susitiks su tikinčiaisiais.

2013 m. kovo 13 d. išrinktas popiežius Pranciškus (tikrasis vardas – Jorge Mario Bergoglio) yra vienas svarbiausių pasaulio lyderių ir moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų. Už vilties ir padrąsinimo žinią Europai, indėlį siekiant globalios taikos, skleidžiamas gailestingumo, tolerancijos ir solidarumo vertybes 2016 m. jam įteiktas vienas garbingiausių pasaulyje – Karolio Didžiojo apdovanojimas.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklo bloką vienam žinomiausių Lietuvos tapytojų Šarūnui Saukai pagerbti. Drąsus, kontroversiškai visuomenės priimtas jo kūrinys „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ vaizduojamas ant 0,99 Eur vertės pašto ženklo, kuris apyvartoje pasirodys penktadienį, rugsėjo 14 d.

„Š. Sauka meno mylėtojų akiratyje yra jau gerus dvidešimt metų, tačiau vis dar nenustoja stebinti – jam užtenka nutapyti vieną paveikslą, ir jis tampa labiausiai aptarinėjamu Lietuvos meno kūriniu. Taip nutiko ir su „Paveikslu Lietuvos vardo tūkstantmečiui“, kuris šiuo metu kabo Lietuvos Prezidentūroje – vienus Š. Saukos paveikslo idėja pašiurpino, kiti liko sužavėti, tačiau abejingo nėra nei vieno. Bet juk tokia ir yra meno paskirtis? – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. – Lietuvos valstybės šimtmečio kontekste šis paveikslas itin simboliškas, nes meno forma primenama Lietuvos istorija. Paveikslas provokuoja ir priverčia susimąstyti, tad šio pašto ženklo sklaida po visą pasaulį primins, kokį kelią nuėjome kaip valstybė ir visuomenė bei atkreips dėmesį į sunkią, bet garbingą Lietuvos praeitį“.

Paveikslo, kuris žiniasklaidoje buvo pakrikštytas „ne silpnų nervų žmonėms“, centre vaizduojami iš žmonių kūnų pastatyti milžiniški rūmai, simbolizuojantys Valstybę – tai mūsų istorija, sudėta iš ją kūrusių žmonių gyvenimų. Šalia rūmų parimęs žaizdotas, pūliais aptekęs Rūpintojėlis Š. Saukos veidu. Po jo kojomis – šią Valstybę kūrę nuogai išrengti paprasti ir vienaip ar kitaip Lietuvai nusipelnę įvairių epochų bei laikmečių visuomenės veikėjai: rašytoja Žemaitė, poetas Julius Janonis, dainininkas Virgilijus Noreika, poetas Bernardas Brazdžionis, prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydūnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, poetė Salomėja Nėris, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavičius, kunigas ir poetas Maironis, rašytojai Vaižgantas ir Balys Sruoga, poetas Paulius Širvys, kardinolas Vincentas Sladkevičius ir daugybė kitų. Šią sceną kairiame paveikslo kamputyje stebi susimąsčiusi mergaitė ryškia suknele – Lietuvos ateitis.

Su Š. Saukos kūrybai skirtu pašto ženklo bloku „Šiuolaikinis lietuvių menas. Tapyba“ apyvartoje pasirodys pirmosios dienos vokas, o penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Pašto ženklo blokas bus išleistas 15 tūkst. egzempliorių tiražu.

Pašto ženklų serijai „Šiuolaikinis lietuvių menas“ pradžią 2015 m. davė dizaineris Juozas Statkevičius – jo kurtas pašto ženklas, skirtas Lietuvos madai, buvo pirmasis. 2016 m. specialiame menui skirtame pašto ženkle buvo pavaizduotas Petro Repšio grafikos darbas „Sėdinti“, o 2017 m. – Algirdo Kuzmos skulptūra „Lozoriau, kelkis“.

Š. Sauka gimė 1958 metų rugsėjo 11 dieną Vilniuje. 1985 m. baigęs Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), menininkas stebino produktyvumu ir meistryste, kasmet nutapydamas po didelį arba du mažesnius paveikslus. 1989 m. trisdešimtmetį atšventusiam menininkui už paveikslą „Žalgirio mūšis“ buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų seriją „Lietuvos gyvūnai“, išleidžia naują pašto ženklų seriją. Keturiuose pašto ženkluose pavaizduoti iš ilgo kuodo, margų spalvų ir skardaus balso lietuviams puikiai pažįstami paukščiai – pempės. Pašto ženklai, pirmos dienos vokas ir specialiai šiai serijai išleisti keturi atvirlaiškiai apyvartoje pasirodys šį penktadienį, rugpjūčio 17 dieną.

Lietuvių liaudies dainose ir patarlėse dažnai atkartojamas ir minimas išraiškingo balso pempes vaizduoja keturi skirtingi pašto ženklai, kiekvieno jų nominalas – 0,49 Eur, tiražas – po 125 tūkst. egzempliorių. Naujųjų pašto ženklų autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.

„Pašto ženkluose vaizduojami Lietuvos gyvūnai tautiečiams primena, o užsieniečiams pristato, kokie ypatingi gyvūnai gyvena mūsų šalies gamtoje. Šios tematikos pašto ženklus ypatingai dažnai kolekcionuoja filatelistai, mėgsta vaikai. Džiugu, kad šiemet serija „Lietuvos gyvūnai“ pristato mums dar iš vaikystės puikiai pažįstamą ir dėl savo ypatingos išvaizdos lengvai atpažįstamą paukštį“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Pempė – nedidelis, karvelio dydžio paukštis, žiemoti skrendantis iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos, į Lietuvą iš šiltų kraštų grįžtantis anksti – kovo mėnesį. Paukštis mėgsta atvirus plotus – pievas, ganyklas, dirbamus laukus, net lizdą pempės suka ant žemės atviroje vietoje, į kurį deda 4 žalsvus, išmargintus neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis, kiaušinius. Išveda vieną vadą, tad  lizdą bei jauniklius nuo įsibrovėlių gina triukšmingai ir agresyviai – ne be reikalo yra sakoma, kad „gina kaip pempė kiaušinius“.

Su pašto ženklų serija apyvartoje pasirodys pirmos dienos vokas ir keturi stilizuoti atvirlaiškiai, filatelijoje vadinami kartmaksimumais. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Liepos 27 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje pristatyta Lietuvos ir Lenkijos paštų išleista bendra pašto ženklų laida. Ji skirta paminėti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų.

Lietuvos pašto ženklų leidybos istorijoje bendra pašto ženklų laida su Lenkija leidžiama pirmą kartą. Pašto ženklus „Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, paveikslo karūnavimui – 300 metų“ kūrė lenkų dailininkė Agnieszka Sancewicz. Lietuvoje jie išleisti 30 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 1,56 euro, Lenkijoje – 105 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 3,2 zloto. Kartu su unikaliais pašto ženklais abiejose šalyse išleisti ir pirmosios dienos vokai.

 

„Tai yra itin prasmingas Lietuvos ir Lenkijos paštų bendradarbiavimas. Tokie projektai skatina Lietuvos žmones ne tik artimiau susipažinti su pačiais pašto ženklais, bet ir sužinoti unikalias juose panaudotų atvaizdų istorijas. O šių pašto ženklų atvaizdas yra tikrai išskirtinis“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

„Simboliška, kad Čenstakavos Dievo Motinos paveikslas ir Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo pirmieji du už Romos ribų popiežiaus karūnomis vainikuoti Marijos paveikslai. O pirmasis bendras Lietuvos ir Lenkijos pašto ženklas yra su Trakų Dievo Motinos atvaizdu. Tai liudija, kad, nepaisant skirtumų, galime remtis į tai, kas abi tautas sieja, būtent – giliai tautinėje tapatybėje įsišaknijęs pamaldumas ir pasitikėjimas Dievo Motina Marija“, – sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Kaip skelbia Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, pašto ženkluose pavaizduotas Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII a. pr. kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (valdęs 1391–1425 m.). Įraše teigiama, kad tai esanti ikona Nikopėja (gr. – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui II Komnenui (valdžiusiam 1118–1143 m.) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį.

Nors istorinių žinių apie Vytauto vaidmenį Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą nesama, žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Veikiausiai minėtasis įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiančiomis Ligonių Užtarėjos titulą.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Liepos 27 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje bus pristatyta Lietuvos ir Lenkijos paštų išleidžiama bendra pašto ženklų laida. Ji skirta paminėti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų.

 

Pašto ženklus „Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, paveikslo karūnavimui – 300 metų“ kūrė lenkų dailininkė Agnieszka Sancewicz. Lietuvoje jie išleidžiami 30 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 1,56 euro, Lenkijoje – 105 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 3,2 zloto. Kartu su unikaliais pašto ženklais abiejose šalyse bus išleisti ir pirmosios dienos vokai.

Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Trakų pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

 

Artėjant Liepos 6-ajai Lietuvos paštas išleis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą unikalų pašto ženklų bloką „Pasaulio Lietuva“. Jo išskirtinumas – pirmą kartą ant lietuviškų pašto ženklų įamžinti ne istorinių, o šiandien gyvenančių ir Lietuvai kuriančių asmenybių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, atvaizdai. Naujasis pašto ženklų blokas apyvartoje pasirodys šį penktadienį, birželio 29 dieną.

 

Pašto ženklų blokas „Pasaulio Lietuva“ sudarytas iš 6 savilipių pašto ženklų, kiekvieno jų nominali vertė – 1 Eur. Tiražas – 20 000 vnt. Pašto ženklų bloką apipavidalino dizainerė Inesa Gervė.

Kartu su naujuoju pašto ženklų bloku, skirtu įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklų bloku, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Šio unikalaus pašto ženklų bloko „Pasaulio Lietuva“ išleidimo proga penktadienį 12 val. Vilniaus centriniame pašte vyks jo pristatymo renginys, kuriame dalyvaus susisiekimo viceministras R. Degutis, Lietuvos pašto generalinė direktorė A. Sungailienė, iniciatyvos „Lietuva 4.000.000“ vadovas R. Daubaras bei ant pašto ženklų bloko atvaizduoti žmonės.

Lietuvos paštas pasauliui primena apie šalies tautines mažumas ir bendrijas. Lietuvos totorių bendruomenei skirtas pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį penktadienį, birželio 8-ąją.

Naująjį pašto ženklą, kuris bus išleistas 20 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkė Ieva Krikštaponytė, jame pavaizdavusi nežinomo dailininko paveikslą. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 1 Eur.

„Lietuvos pašto išleidžiamas pašto ženklas, skirtas totorių bendruomenei, yra labai svarbus įvykis Lietuvos ir pasaulio filatelijoje. Tai pirmas pašto ženklas, skirtas Lietuvos totoriams. Lietuvos totoriai –  viena seniausių Lietuvos etninių grupių, pernai atšventusi įsikūrimo LDK 620-ąjį jubiliejų. Kitąmet  minėsime totorių sąjungos su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu 700-ąsias metines.

Mums didelė garbė, kad pašto ženklas išleidžiamas šiais metais, kai Lietuva mini atkurto valstybingumo šimtmetį. Taip pat labai reikšminga ir simboliška, kad pašto ženkle pavaizduoti totoriai ulonai – kariai, gynę Tėvynę Lietuvą nuo priešų, nes keletą amžių svarbiausias Lietuvos totorių užsiėmimas buvo būtent karyba“, – sako Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. dr. Adas Jakubauskas.

Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje. Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, T. Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1864 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose.

Dauguma Lietuvoje gyvenančių totorių yra musulmonai sunitai. 1998 m. atkurtas Lietuvos musulmonų – sunitų dvasinis centras muftijatas. Totorių maldos namai – mečetės – veikia Nemėžyje ir Keturiasdešimties totorių kaime (Vilniaus raj.), Raižiuose (Alytaus raj) ir Kaune.

Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos raj.

Kartu su naujuoju pašto ženklu, skirtu įprasminti Lietuvos totorių istoriją ir kultūrą, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Andriaus Sniadeckio 250-osios gimimo metinės“. Pašto ženklas, kuriame įamžintas profesoriaus (1768–1838) portretas, apyvartoje pasirodys šį penktadienį, gegužės 18 dieną.

 

Naująjį pašto ženklą, kuris bus išleistas 20 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė Lietuvos dailininkas Tomas Dragūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,97 Eur.

A.Sniadeckis – Vilniaus universiteto profesorius, chemikas, su kuriuo Lietuvoje siejama chemijos dėstymo ir biochemijos pradžia. Tai buvo itin išsilavinusi ir žingeidi asmenybė, todėl buvo gerbiamas akademinės visuomenės ir mėgstamas studentų. 1800 m. parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį, buvo vienas iš chemijos lenkiškosios terminologijos kūrėjų. Jo darbas „Organinių kūnų teorija“ buvo vienas pirmųjų biologijos ir biochemijos vadovėlių pasaulyje, jis išverstas į prancūzų ir vokiečių kalbas.

Dailininko T. Dragūno kurtame pašto ženkle naudojamas A. Sniadeckio portretas, 1815 m. pieštas dailininko ir pedagogo Jono Rustemo. Šiuo metu paveikslas yra eksponuojamas Varšuvos karališkojoje pilyje – muziejuje.

Kartu su pašto ženklu, skirtu Andriaus Sniadeckio 250-osios gimimo metinėms paminėti, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

 

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šį penktadienį, balandžio 20 dieną, Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia du naujus pašto ženklus. Šiais metais visų Europos šalių paštų leidžiama pašto ženklų serija „Europa“ pasipuoš įspūdingais Senojo žemyno tiltais, tarp kurių bus ir Trakų bei Klaipėdos tiltai. 

 

 

„Europos šalių leidžiamų pašto ženklų serija „Europa“ gyvuoja jau beveik du dešimtmečius. Joje atspindimos Senojo žemyno šalių savarankiškai pasirinktos kultūros, meno, architektūros, istorijos, technikos temos. Šį kartą savo pašto ženkluose pristatome tiek mūsų tautiečių, tiek svečių iš užsienio puikiai pažįstamus tiltus, kuriais tenka praeiti veikiausiai kiekvienam, apsilankančiam Klaipėdoje ar Trakuose. Tikėtina, kad gavęs pašto siuntą, užsienyje gyvenantis mūsų draugas nudžiugs pašto ženkle atpažinęs kažkada regėtą tiltą“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Dviejų pašto ženklų seriją „Europa. Tiltai“ sukūrė dailininkas Darius Laumenis. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas Trakų pilies tiltas, kitame – Pilies tiltas, esantis Klaipėdoje. Kiekvienas pašto ženklas bus išleistas 30 tūkst. tiražu. Abiejų pašto ženklų nominalai – po 0,75 euro. Kartu su pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir du pirmosios dienos vokai. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Klaipėdos centriniame pašte ir Trakų pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

 

 

Trakų pilies tiltas – pėsčiųjų tiltas Galvės ežere, vedantis į vieną iš didesnių salų – Pilies salą Trakuose. Miestą su pilimi jungiantis tiltas susideda iš dviejų dalių, tarp kurių įsiterpusi Karaimų arba Karvinės sala.

1977 m. šį tiltą pastatė Vilniaus kelių statybos valdyba. Statinio poliai ir sijos gelžbetoninės, paklotas ir turėklai mediniai. 

Pilies tiltas Klaipėdoje – vietoje kelto per Danę, 1826 m. buvo pastatytas Pilies (Karlo) tiltas. Iš pradžių jis buvo medinis, pavadintas Frydricho Vilhelmo III sūnaus princo Karolio vardu. Jo atidaroma anga buvo 11,6 m. pločio. Tiltas sujungė Naująją prekyvietę, apie 1820 m. rengtą tarp teatro ir piliavietės, su šiaurine sparčiai besivystančia miesto dalimi.

Antrojo pasaulinio karo metu Karlo tiltas buvo sunaikintas. Po karo jis buvo rekonstruojamas 7 metus. Paskutinė šio tilto rekonstrukcija vyko 2014 m.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

 

Puslapiai