Spausdinti

Filatelijos naujienos

Minėdamas Lietuvos skautų gyvavimo šimtmetį Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą. Jis apyvartoje pasirodys šį penktadienį, kovo 30 d.

 

 

Pašto ženklą „Lietuvos skautams – 100 metų“ sukūrė dailininkas Darius Laumenis. Naujasis pašto ženklas, kurio nominalas – 0,52 euro, bus išleistas 20 tūkst. egzempliorių tiražu.

„Šiemet minimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio fone savo 100 metų sukaktį švenčia kūrybiškų, patriotiškų ir pilietiškų asmenybių kalvė – Lietuvos skautija. Prie jų šventės jungiasi ir Lietuvos paštas, nešdamas šią ypatingą žinią naujuoju pašto ženklu“, – sakė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

 

 

„Visiems skautams Lietuvoje ir išeivijoje labai svarbu, kad skautų judėjimo šimtmečio proga yra išleidžiamas jiems skirtas pašto ženklas. Tai yra galimybė ne tik skautams ir kolekcininkams įsigyti pašto ženklą, bet ir visuomenei plačiau susipažinti su skautų judėjimu, jo prasme ir vykdoma veikla.

Manau, kad kiekvieno skauto kolekcijoje turėtų būti skautijos šimtmečio pašto ženklas. Kviečiu kiekvieną skautą su šiuo pašto ženklu išsiųsti ne mažiau kaip 10 laiškų, nes tik plačiai skelbiant apie skautišką judėjimą jis plėsis ir įtrauks daugiau pilietiško jaunimo“, – teigė Lietuvos skautijos vadovė Ieva Brogienė.

Kartu su pašto ženklu „Lietuvos skautams – 100 metų“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Lietuvos skautija yra visuomeninė, savanoriška, nepolitinė organizacija. Ji atvira Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, religijos, lyties ar visuomeninės padėties. Lietuvos skautai siekia ugdyti jaunus žmones, siekdami jų, kaip individų, atsakingų piliečių ir jų vietinės, nacionalinės ir tarptautinės bendruomenės narių, fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos.

Š. m. liepos 14–22 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse, vyks tautinė skautų stovykla „Laužų karta“. Ji organizuojama Lietuvos skautijos šimtmečio veiklai Lietuvoje paminėti.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Vydūno 150-osios gimimo metinės“. Pašto ženklas, kuriame įamžinti su Vydūno (1868–1953) kūryba ir jo draugija susiję elementai, apyvartoje pasirodys šį penktadienį, kovo 16 dieną.

 

 

Naująjį pašto ženklą, kuris bus išleistas 30 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė Lietuvos dailininkas Mikalojus Povilas Vilutis. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,94 Eur.

Vydūnas – iškili tautinio atgimimo asmenybė. Savo kūryba jis žadino lietuvių sąmoningumą, ugdė jų kritinį mąstymą. Vydūnas yra rašęs: „Svarbiausia ir esmingiausia kiekvienos tautos jėga yra jos savigarba.“ Šiais laikais privalu prisiminti didžio žmogaus mokymą ir gerbti ne tik save, bet ir tautiečius, kurių dėka visi piliečiai kuria ateities Lietuvą.

 

 

Dailininko Mikalojaus Povilo Vilučio kurtame pašto ženkle naudojami keli ryškūs elementai. Pagrindinis pašto ženklo piešinys paimtas iš dailininko Petro Rimšos iliustracijos, skirtos Vydūno dramų trilogijai „Amžina ugnis“. Ženklui įrėminti panaudotas Vydūno knygos „Tautos gyvata“ viršelio elementas. Pašto ženklo dešiniojo kampo viršuje naudojama detalė – tai dailininko Hugo Höppenerio sukurta atsklanda, naudota Vydūno knygose XX a. pradžioje. Detalė po šia atsklanda – Vydūno draugijos logotipas, kurio pagrindas – ženklas, nuo XX a. pradžios naudotas tituliniuose Vydūno knygų lapuose ar viršeliuose.

Kartu su pašto ženklu, skirtu Vydūno 150-osioms gimimo metinėms paminėti, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui Lietuvos paštas išleidžia jau trečią jubiliejinį atkurtos Lietuvos valstybės sukaktį įamžinantį pašto ženklų bloką. Du nauji pašto ženklai apyvartoje pasirodys penktadienį, vasario 9 dieną.

 

 

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos serijos paskutiniuose dviejuose pašto ženkluose įamžinti Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalas.

Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro. Proginis dviejų pašto ženklų blokas iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 25 tūkst. egzempliorių tiražu.

Tęstinė pašto ženklų blokų serija „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ buvo leidžiama kasmet nuo 2016 metų. Tais metais pirmuose šios serijos pašto ženkluose pavaizduotas vieno ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo puoselėtojų – dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. 2017 m. išleistuose pašto ženkluose įamžinti svarbūs XX a. pr. istoriniai įvykiai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui: spaudos atgavimas (1904 m. gegužės 7 d.), Didysis Vilniaus Seimas (1905 m. gruodžio 4–5 d.) ir Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18–22 d.).

Kartu su proginiu pašto ženklų bloku „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Vasario 16 d. minėsimos šimtosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės yra išskirtinė sukaktis. Ji ženklina nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės istorijos kūrimo pradžią, pirmą ryžtingą žingsnį į dabartinę modernią Lietuvos valstybę.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Vasario 9 dieną Pjongčange, Pietų Korėjoje, prasidedančių žiemos olimpinių žaidynių proga Lietuvos paštas išleis du naujus pašto ženklus. Pašto ženklai, kuriuose įamžintos žiemos olimpinių žaidynių sporto šakos, apyvartoje pasirodys šį penktadienį, sausio 26 dieną.

 

 

Pašto ženklų serijoje „XXIII žiemos olimpinės žaidynės“ yra įamžintos dvi sporto šakos – akmenslydis ir greitasis čiuožimas trumpuoju taku. Šių pašto ženklų su 0,84 Eur ir 0,94 Eur nominaliąja verte išspausdinta po 30 tūkst. egzempliorių. Pašto ženklus sukūrė dailininkė Jekaterina Budrytė.

„Pašto ženklai turbūt labiausiai dėmesį patraukia spalvų palete. Vyraujanti melsva spalva geriausiai atspindi santūrų ir šaltą žiemos olimpinių žaidynių foną. Šiuose ženkluose vaizduojamoms figūroms suteikiau daugiausiai energijos ir jėgos turinčių spalvų. Trumpai tariant, pasirinktos spalvos yra netrumpų paieškų rezultatas“, – pažymėjo pašto ženklų dailininkė J. Budrytė.

Kartu su pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Akmenslydis (kerlingas) – komandinis olimpinis žiemos sportas, atsiradęs XVI a. Škotijoje. Jis populiariausias Kanadoje, Jungtinėse Valstijose, Norvegijoje, Švedijoje. Žaidimo esmė: stačiakampėje ledo aikštelėje leisti akmenis ledu slysti taip, kad šie atsidurtų kuo arčiau nupiešto taikinio. 2002 m. įkurta Lietuvos kerlingo asociacija atvėrė šios sporto šakos mėgėjams galimybę dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Greitasis čiuožimas trumpuoju taku – olimpinė sporto šaka, viena iš greitojo čiuožimo rūšių. 2014 m. olimpiadoje Sočyje Lietuvai atstovavo Agnė Sereikaitė. Ji yra pirmoji mūsų šalies šios sporto šakos atstovė olimpinėse žaidynėse. Lietuvos rinktinės kandidatė dėl traumos, patirtos per kvalifikacines varžybas Seule, XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse nedalyvaus.

Žiemos olimpinės žaidynės kas ketverius metus rengiamos nuo 1924-ųjų. Pirmosios surengtos Monblano Šamoni gyvenvietėje, Prancūzijoje. Tuomet daugiau nei 200 sportininkų iš 16 valstybių varžėsi šešių sporto šakų – greitojo čiuožimo, slidinėjimo, šiaurės dvikovės, šuolių su slidėmis, akmenslydžio ir ledrogių sporto (bobslėjaus) varžybose.

XXIII žiemos olimpinės žaidynės vyks 2018 m. vasario 9–25 dienomis Pjongčango kurorte, Pietų Korėjoje.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir Lietuvos filatelistų sąjunga, pagerbdami atsidavusius pašto ženklų kolekcionierius, įsteigė „Metų filatelisto“ nominaciją. Už reikšmingą indėlį į Lietuvos filatelijos ir kolekcionavimo tradicijų stiprinimą apdovanotas žinomas šalies filatelistas dr. Jonas Linkevičius.

 

 

„Vertiname filatelistų atsidavimą ir pastangas puoselėti šią ypatingo kruopštumo, atidumo ir plataus žinių akiračio reikalaujančią sritį. Pašto ženklų kolekcininkai yra tarsi metraštininkai, kurie savo kolekcijose saugo unikalų epochos pulsą.

Plėtodami bendradarbiavimą su filatelistais ir Lietuvos filatelistų sąjunga įsteigėme simbolinę „Metų filatelisto“ nominaciją, tai – pagarbos filatelijai ne tik kaip laisvalaikio užsiėmimui, bet ir gyvenimo būdui, ženklas“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinės rinkodaros grupės vadovė Jurga Strimaitienė.

 „Metų filatelisto“ apdovanojimui dr. Joną Linkevičių nominavo Lietuvos filatelistų sąjungos valdyba.

„Ši nominacija yra skiriama žmogui, kuris su beatodairišku atsidavimu puoselėja Lietuvos filateliją. Lietuvai vos atkūrus nepriklausomybę dr. J. Linkevičius dėjo pastangas ir reikšmingai prisidėjo atkuriant Lietuvos filatelistų sąjungos narystę Tarptautinėje filatelistų federacijoje.

Jis buvo pirmasis Lietuvos filatelistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas ir filatelistų bendruomenės mėgstamo žurnalo „Kauno filatelistas“ redaktorius“, – pažymėjo Lietuvos filatelistų sąjungos pirmininkas Eugenijus Ušpuras.

Dr. J. Linkevičius yra monografijos „Vidurio Lietuvos pašto ženklai“ ir daugybės straipsnių įvairiuose filateliniuose leidiniuose autorius. Už savo pašto ženklų kolekcijas jis yra gavęs prestižinių apdovanojimų tarptautinėse ir nacionalinėse filatelijos parodose.

 

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

2018 metus Lietuvos paštas pradeda išleisdamas keturių pašto ženklų seriją, įamžinančią vieną iš dažniausiai matomų ir naudojamų Lietuvos valstybės simbolių – istorinius Gediminaičių stulpus. Šie pašto ženklai apyvartoje pasirodys penktadienį, sausio 5 dieną.

 

 

 

 

„Šie pašto ženklai atspindi Gediminaičių stulpų istorinę raidą, ji rodo, kaip seniai šie valstybės simboliai gyvuoja mūsų tautos gyvenime. Nuo XIV amžiaus iki šių dienų išlikę Gediminaičių stulpai patenka tarp dažniausiai naudojamų valstybės simbolių. Džiaugiamės, kad pasitikdami atkurtosios Valstybės šimtmetį pristatome Gediminaičių stulpais, kurie jungia senąją ir naująją Lietuvą, papuoštus pašto ženklus“, – teigia Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

 

 

Visuose keturiuose pašto ženkluose vaizduojamas skirtingomis epochomis nuo XV iki XX amžiaus naudotas Gediminaičių stulpų motyvas. Pašto ženklus sukūrė dailininkė, ilgametė Lietuvos pašto ženklų konkursų dalyvė ir prizininkė Aušrelė Ratkevičienė. Savilipiai pašto ženklai su 0,03 Eur, 0,10 Eur ir 0,42 Eur vertės nominalais bus išleisti po 100 tūkst. egzempliorių tiražu. 500 tūkst. tiražu bus išleistas dažniausiai naudojamas 0,39 Eur nominalo pašto ženklas.

 

 

Kartu su naujuoju pašto ženklu, skirtu įprasminti Lietuvos valstybės simbolį, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Manoma, kad Gediminaičių stulpai susiformavo iš nuosavybės žymėjimo ženklų, o pirmas žinomas jų panaudojimo faktas istoriografijoje užfiksuotas 1397 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbe. Net ir sovietų okupacijos metais, kai buvo uždrausti visi Lietuvos valstybingumo simboliai, Gediminaičių stulpų simbolis toliau aktyviai naudotas pogrindyje.

Gediminaičių stulpai ypač paplito pirmoje XX a. pusėje, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šį simbolį naudoja Lietuvos kariuomenė, aviacija, jis puošia Lietuvos ordinus ir medalius, pareiginius ženklus, yra tapęs daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu.

Lietuvos istorinis nacionalinio simbolio Gediminaičių stulpų vaizdavimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansines paslaugas.

Kitais metais, Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo šimtmetį, Lietuvos paštas planuoja išleisti daugiau nei dvi dešimtis pašto ženklų. Juose atsispindės ir 100 metų skaičiuosiančios moderniosios Lietuvos demokratijos, kultūros, mokslo pasiekimai, reikšmingi istorijos įvykiai, ir kelio į Nepriklausomybę bei Valstybės tapatybės atpažinimo ženklai.

 

 

„Ateinančiais metais ant pašto ženklų nuguls ne tik šalies išskirtinumą pabrėžiantys kultūros, meno, mokslo ir technikos pasiekimai, bet ir itin svarbių Lietuvos istorijos įvykių sukaktys, kurios pažymės kelią į Nepriklausomybę ir modernios valstybės kūrimą.

Šie pašto ženklai kitąmet su ypatinga žinia, kad atkurtai Valstybei – 100 metų, keliaus ne tik po Lietuvą, bet ir visą platųjį pasaulį. Filatelija yra neatskiriama mūsų valstybės tapatumo ir jos simbolių sklaidos dalis. Svarbiausius įvykius ir šalies pasiekimus įamžindami pašto ženkluose mes vieniems primename, o kitus paskatiname pasidomėti, kas ir kodėl ant jų vaizduojama, kodėl tai svarbu“, – sako Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Lietuvos paštas išleis pašto ženklus ar blokus šiomis temomis: „Lietuvos valstybės simboliai. Gediminaičių stulpai“, „XIII žiemos olimpinės žaidynės“, „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“, „Vydūno 150-osios gimimo metinės“, „Lietuvos skautams – 100 metų“, „Europa. Tiltai“, „Andriaus Sniadeckio 250-osios gimimo metinės“, „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Totoriai“, „Pasaulio Lietuva“, „Lietuvos gyvūnai“, „Šiuolaikinis lietuvių menas“, „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“, „Moterų balsavimo teisės įtvirtinimui Lietuvoje – 100 metų“, „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“, „Pirmiesiems lietuviškiems pašto ženklams – 100 metų“.

Artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį meno ir kūrybinių industrijų atstovai buvo kviečiami įprasminti teikiant savo sukurtus pašto ženklų projektus ir taip tapti 2018 metais leisimų pašto ženklų autoriais.

Temas pašto ženklams yra patvirtinusi Pašto mokos ženklų leidybos komisija, kurią sudaro Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai, filatelistai ir kitų sričių specialistai. Temas 2018-aisiais leisimiems pašto ženklams teikė visuomeninės organizacijos, iniciatyvinės grupės, institucijos, akademinės visuomenės atstovai bei gyventojai.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šį šeštadienį, lapkričio 25 dieną, pasirodys šventiniai pašto ženklai, skelbsiantys apie artėjančias didžiąsias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Šiųmečiai šventiniai Lietuvos pašto ženklai bus išskirtiniai. Jie kvepės imbieriniais sausainiais.

„Tradiciškai su išleidžiamais šventiniais pašto ženklais prasideda ir kalėdinių sveikinimų siuntimas. Kalėdiniu laikotarpiu atvirlaiškius, pašto korespondenciją ir dovanų siuntas puoš pirmąkart Lietuvos filatelijos istorijoje išleisti kvapieji pašto ženklai.

Yra sakoma, kad kvapai padeda atgaivinti prisiminimus, pažadina jausmus bei nuotaikas, todėl daugelio mūsų namuose prieš Kalėdas pasklindantis keptų imbierinių sausainių aromatas šiemet tekeliauja ir paštu. Kalėdiniai sveikinimai šiemet bus ir kvapnūs“, – sako Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Šventinius pašto ženklus, skirtus šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, sukūrė dailininkė ir vaikiškų knygelių iliustruotoja Aušra Kiudulaitė. Kvapieji pašto ženklai bus ir 0,39 euro nominalo (800 tūkst. egzempliorių tiražas), kuris skirtas siųsti Lietuvoje, ir į užsienį siųsti skirto 0,81 euro nominalo (150 tūkst. egz. tiražas).

Pašto ženkluose – atžingsniuojantis senelis Kalėda

Šventiniuose pašto ženkluose pavaizduoti dailininkės A. Kiudulaitės kūryboje dažnai pasikartojantys ir simbolinę reikšmę turintys motyvai: žmogus-kalnas ir mažo miestelio istorijos. „Štai žmogaus-kalno motyvas atspindi žmogaus nugarą, kuri laiko visą pasaulį. Šiame pašto ženkle vaizduojamas senelis Kalėda, kuris neša žiemą, apsnigtus namus ir medžius. Taip ir ateina tos Kalėdos pas žmones – atsineša ne tik šventes, bet ir visą pasaulį.

Kitame pašto ženkle yra pavaizduota mažo, apsnigto miestelio kasdienybė: spindinčios žvaigždės, jaukiai iš kamino į dangų kylantis dūmas, į šiltus savo namus po darbų grįžtantys žmonės.

Man patinka minimalistinėmis priemonėmis atskleisti nuotaiką ir jausmą, todėl ir spalvų gama buvo pasirinkta neatsitiktinai: mėlyna ir raudona, šaltis, sniegas ir raudoni žvarbaus vėjo apkandžioti žmonių žandai, eglės žaisliukai ir raudona gruodžio ryto saulė“, – pasakojo pašto ženklus kūrusi dailininkė A. Kiudulaitė.

Kartu su naujaisiais pašto ženklais, skirtais šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šį šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Kvapas atsiranda iš aromatingojo rašalo

Kvapieji Lietuvos pašto ženklai buvo atspausdinti kvepalų „tėvynėje“ laikomoje Prancūzijoje. „Pašto ženklams aromatas suteikiamas naudojantis šiuolaikine fleksografijos technologija. Naudojamas specialus rašalas, kuriame esama suslėgtų kvepalų burbuliukų. Kai pašto ženklo paviršius švelniai patrinamas, burbuliukai ima skilti, ir juose esantis kvapas pasklinda“, – apie kvapiųjų pašto ženklų gamybą pasakoja T. Bašarovas.

Kvapieji pašto ženklai nėra dažnai leidžiami, o pirmasis toks neįprastas gaminys pasirodė dar 7-ojo dešimtmečio viduryje Butano Karalystėje, kur buvo išleista 6 pašto ženklų serija, vaizduojanti raudonas rožes. Kiekvienas šios serijos pašto ženklas dvelkė specifiniu rožių kvapu.

„Pastebėta, kad kvapiesiems pašto ženklams dažniausiai pasirenkamas gėlių aromatas, tačiau kvapiųjų pašto ženklų būta pačių įvairiausių. Kvapai paprastai siejasi su vaizdais, spalvomis, garsais, nuotaika ir jausmais, todėl prieš kelerius metus Brazilijoje buvo išleisti deginta mediena kvepiantys pašto ženklai, jais norėta akcentuoti miško gaisrų keliamą pavojų. Pikantiški nosiai Kinijoje 2007 m. išleisti saldžiarūgšte kiauliena kvepiantys pašto ženklai, skirti paminėti Kiaulės metus“, – pasakojo Lietuvos pašto atstovas.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos Konstitucijos dienos proga Lietuvos paštas savaitgalį išleidžia naują trijų pašto ženklų bloką „Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai“. Pašto ženkluose pavaizduoti stilizuoti 1791-ųjų, 1922-ųjų ir 1992-ųjų metų Konstitucijų puslapiai. Pašto ženklai apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, spalio 28 d.

Šventinį pašto bloką, puoštą lietuvių liaudies meno motyvais, sudaro trys pašto ženklai, kurių  kiekvieno nominalas – 0,84 Eur, tiražas – 20 tūkst. egzempliorių. Naujųjų pašto ženklų autorė – dailininkė Roma Auškalnytė.

„Prieš ketvirtį amžiaus visos Tautos referendumu buvo priimta atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Konstitucija. Tai – ne tik pagrindinis ir svarbiausias šalies įstatymas, bet ir Laisvos valstybės piliečių apsisprendimas „įkūnyti prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.

Šiais pašto ženklais ne tik sau, bet ir visam pasauliui priminsime apie visais amžiais neblėsusį lietuvių tautos siekį gyventi atviroje, teisingoje, darnioje pilietinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje“, – pažymi Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Lietuvos paštas, išleisdamas trimis datomis pažymėtus pašto ženklus, kviečia atsigręžti į Lietuvos, kaip teisinės valstybės, raidos istoriją. Pašto ženkluose dominuojančiomis datomis užkoduoti trijų skirtingų Konstitucijų įteisinimo metai. 1791 m. priimta pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija, 1922 m. Lietuvos Steigiamasis Seimas parengė ir priėmė pirmąją nuolatinę Konstituciją, o 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Pašto ženkluose taip pat atsispindi Konstitucijų dokumentų ištraukos, jos vaizduojamos skirtingais šriftais Lietuvos valstybės vėliavos spalvų fone.

Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Informuojame, kad iš apyvartos yra išimami A ir B nominalo pašto mokos ženklai.

Š. m. spalio 18-oji bus paskutinė diena, kai siuntimo paslaugas bus galima apmokėti A (nominalioji vertė 0,12 Eur) ir B (nominalioji vertė – 0,29 Eur) nominalo pašto mokos ženklais.

Puslapiai