Spausdinti

Filatelijos naujienos

Šiais metais Lietuvos paštas planuoja išleisti 25 pašto ženklus. Naujuosiuose pašto ženkluose ir jų blokuose bus įamžintos Lietuvai ir visam pasauliui svarbios istorinės sukaktys, šalį garsinančios asmenys, išskirtiniai ir unikalūs kultūros bei gamtos paveldo objektai.

„Formaliai pašto ženklas yra tik mokos ženklas, liudijantis apmokėtą laiško siuntimo paslaugą, tačiau šio lipnaus popierėlio kultūrinė reikšmė – išskirtinė.

Pašto ženklas yra šalį, jos žmones ir istoriją, kultūros ir mokslo pasiekimus pristatančios žinios nešėjas. Šiemet per pašto ženklus priminsime ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui svarbių įvykių sukaktis. Tai – ir Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejus, ženklinantis galutinį Lietuvos įsiliejimą į krikščioniškųjų Europos valstybių šeimą, ir istoriją smarkiai pakeitęs Reformacijos penkiašimtmetis. Taip pat prisiminsime asmenybes, kurios garsina mūsų šalį“, – tvirtino Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Ji pažymėjo, kad vasario 10 dieną pirmąkart su Vatikano paštu drauge bus išleista bendras pašto ženklas. Jis bus skirtas Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui pažymėti. Ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui bus išleistas jau antrasis pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“. Šįkart pašto ženklais bus įamžintas Didysis Vilniaus Seimas, spaudos atgavimas ir Lietuvių konferencija.

2017 metais Lietuvos paštas išleis pašto ženklus šiomis temomis: „Reformacijai – 500 metų“, „Izraelio ir Lietuvos Respublikos diplomatiniams santykiams – 25 metai“, „Lietuvos herbo simbolis – Vytis“, „Žemaičių vyskupijos įkūrimui – 600 metų“, „Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės“, „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“, „Garsūs pasaulio žmonės kilę iš Lietuvos: Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės“, „Lietuvos raudonoji knyga. Graužikai“, „Technikos paveldas“, „Kulinarinis paveldas. Sūriai“, „Europa. Pilys“, „Turizmas Lietuvoje. Piliakalniai“, „Šiuolaikinis lietuvių menas. Skulptūra“, „Lietuvos gyvūnai. Taurusis elnias, pilkasis kiškis, barsukas“, „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Žydai“, „Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai“, „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“.

Temas pašto ženklams atrinko Pašto ženklų leidybos komisija, kurią sudaro Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai. Temas teikė minėtos komisijos nariai bei gyventojai.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Vytauto Didžiojo universiteto rūmuose Kaune, V. Putvinskio g. 23, trečiajame aukšte, eksponuojama kalėdinės ir naujametinės filatelijos paroda, kurios autoriai – Antanas Burkus ir Liudas Mažylis.

Kolekcininko A. Burkaus stendas skirtas Pietų Kryžiaus žvaigždynui. Tai – vienas ryškiausių žvaigždynų Pietų pusrutulio danguje, tarnaujantis navigacijai. Jis yra daugelio valstybių vėliavose, herbuose. Ekspozicijos stenduose šalių, esančių po Pietų Kryžiumi – Australijos, Naujosios Zelandijos, mažesniųjų Okeanijos valstybių, Pietų Amerikos valstybių  proginiai Kalėdų pašto ženklai, laiškai su šiais ženklais, Kalėdų aerogramos.

Kitame stende proginiai kalėdiniai ir naujametiniai pašto ženklai ant korespondencijos, siųstos iš Grenlandijos, JAV, Kanados, Palestinos autonomijos, Honkongo, Kinijos.    

Maloniai kviečiame apsilankyti. 

Skelbiami pašto ženklų kūrimo konkurso 2017 metams II turą laimėję projektai.

  • „Lietuvos gyvūnai. Taurusis elnias, pilkasis kiškis, barsukas“ (I vieta skirta Tomo Dragūno projektui);
  • „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos“ (I vieta skirta Inesos Gervės projektui);
  • „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“ (I vieta skirta Aušros Kiudulaitės-Adomavičienės projektui);

 

Daugiau informacijos apie pašto ženklų kūrimo konkurso 2017 metams II turo laimėtojus – čia.

Konkursui pateiktus pašto blokų ar pašto ženklų projektus vertino Pašto mokos ženklų leidybos komisija, kurią sudaro LR Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai.

Iš apyvartos išimti ir netrukus galioti nustosiantys lito nominalo pašto ženklai tapo originaliu meno kūriniu. Savo unikaliais piešiniais, sukurtais iš netradicinių medžiagų, stebinanti menininkė Jolita Vaitkutė iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų suklijavo tautos patriarcho – dr. Jono Basanavičiaus – portretą. Paveikslas eksponuojamas Vilniaus centriniame pašte.

„Tai netradicinis atsisveikinimas su lito nominalo pašto ženklais, kurie daugiau nei du dešimtmečius buvo klijuojami ant laiškų ir pašto siuntų. Šiemet baigiasi pereinamasis dvejų metų laikotarpis, kurio metu pašto korespondencijos siuntos dar galėjo būti apmokamos ir senaisiais – litiniais pašto ženklais. Gruodžio 31-oji bus paskutinė diena, kai už pašto paslaugas galėsime atsiskaityti buvusios nacionalinės valiutos – lito – nominalo pašto ženklais“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Lito nominalo pašto ženklams, kurie nuo 2017-ųjų nustos galioti ir taps tik istorine vertybe, šiandien Vilniaus centriniame pašte surengtos itin originalios išlydėtuvės. Renginyje buvo pristatytas jaunos menininkės J. Vaitkutės iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų sukurtas ryškiausio XIX a. pabaigos lietuvių tautinio atgimimo pradininko ir modernios Lietuvos kūrėjo, tautos patriarcho dr. J. Basanavičiaus portretas. Visą pasaulį J. Vaitkutė stebina unikaliais savo piešiniais iš maisto produktų ir kitų netikėčiausių daiktų, o šįkart kūrybai menininkė pasitelkė pašto ženklus. 

Taip pat Vilniaus centriniame pašte pristatyta ir filatelinė paroda „Atsisveikinant su litiniais pašto ženklais“. Joje – nuo 1990-ųjų, t. y. pirmosios pašto ženklų serijos „Angelas“ laidos, iki 2014-ųjų, kai baigėsi lito nominalo pašto ženklų leidyba, išleisti Lietuvos pašto ženklai. Litas oficialia Lietuvos valiuta tapo 1993 m. birželio 25 d., nuo tada pradėti leisti ir lito nominalo pašto ženklai. Pirmaisiais nepriklausomybės metais leistų pašto ženklų vertė dar buvo nurodoma rubliais, vėliau – laikinąja valiuta – talonais, kurie šnekamojoje kalboje dažnai vadinti „žvėreliais“ arba „vagnorkėmis“. Ekspozicijos stenduose – daugiau nei 600 vienetų lito nominalo pašto ženklų.

„Pašto ženklai yra valstybės istorijos veidrodis, kuriame atsispindi svarbiausi ir reikšmingiausi šalies įvykiai, mokslo, kultūros ir meno pasiekimai. Tai užčiuoptas to meto visuomenės pulsas. Ši filatelinė paroda ženklina svarbų šalies politinį, kultūrinį ir ekonominį laikotarpį.

Litiniai pašto ženklai – žvilgsnis į daugiau nei dviejų dešimtmečių vis dar gyvą Lietuvos istoriją. Viliamės, kad nepriklausomoje Lietuvoje gimusios kartos atstovams bus įdomu žvilgterėti į parodos eksponatus ir susirasti tą pašto ženklą, kurį pirmąkart užklijavo ant siunčiamo laiško“, – sakė R. Kruopaitė-Lalienė.

Kaip panaudoti lito nominalo pašto ženklus?

Lietuvos paštas primena, kad nuo 2017 metų liks galioti tik euro nominalo pašto ženklai. Gyventojai, turintys užsilikusių pašto ženklų, kurių nominalinė vertė nurodyta litais, turėtų suskubti jais apmokėti siunčiamas pašto siuntas iki metų pabaigos, t. y. gruodžio 31 d.  

Pašto mokos ženklų su lito nominalais atitikmuo eurais nurodytas Lietuvos pašto internetiniame tinklalapyje www.lietuvospaštas.lt. Lito nominalo pašto ženklų vertė perskaičiuota taikant oficialų lito ir euro kursą (1 Eur = 3,45280 Lt). Apvalinimas vieno euro cento tikslumu pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles numatytas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme.

Pašto ženklai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais ir eurais, galės būti naudojami neribotą laiką.

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Gruodžio 2-4 d. Vytauto Didžiojo universitete (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks filatelijos paroda „Kaunas 2016“. Parodos atidarymas vyks gruodžio 2 d., penktadienį, 15 val. 45 min.

Šeštadienį lankytojai į parodą kviečiami nuo 10 val. iki vėlaus vakaro. Sekmadienį paroda veiks iki pietų: po kolekcionierių klubo bus parodos apžiūra. Filatelijos ekspozicijos stendai išstatyti Vytauto Didžiojo universitete pastate, greta Didžiosios salės.

Filatelijos paroda „Kaunas 2016“ – tai Kauno filatelistų paroda, kurioje šiemet dalyvauja ir svečiai, atvykę iš Vilniaus bei Šakių. Parodoje eksponuojamos dvi gražios kolekcijos:  „Rožių pasaulyje" ir „Diureris“. Reta bei vertinga medžiaga apie pašto veiklą Kauno tvirtovėje. Mažai kam žinoma informacija apie Lietuvą pateikiama kolekcijoje „Lituanica užsienio šalių pašto leidiniuose“.

Visus maloniai kviečiame į parodą!

Skelbiami pašto ženklų kūrimo konkurso 2017 metams I turą laimėję projektai.

  • „Reformacijai – 500 metų“ (I vieta skirta Domanto Vildžiūno projektui);
  • „Lietuvos herbo simbolis Vytis“ (I vieta skirta Irmos Balakauskaitės projektui);
  • „Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės“ (I vieta skirta Domanto Vildžiūno projektui);
  • „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos: Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės“ (I vieta skirta Aušrelės Ratkevičienės projektui);
  • „Lietuvos raudonoji knyga. Graužikai“ (I vieta skirta Inesos Gervės projektui);
  • „Kulinarinis paveldas. Sūriai“ (I vieta skirta Domanto Vildžiūno projektui);
  • „Europa. Pilys“ (I vieta skirta Domanto Vildžiūno projektui);
  • „Turizmas Lietuvoje. Piliakalniai“ (I vieta skirta Simonos Stelmokaitės projektui);
  • „Šiuolaikinis lietuvių menas. Skulptūra“ (I vieta skirta Indrės Ratkevičiūtės projektui);

Daugiau informacijos apie pašto ženklų kūrimo konkurso 2017 metams I turo laimėtojus – čia.

Konkursui pateiktus pašto blokų ar pašto ženklų projektus vertino Pašto mokos ženklų leidybos komisija, kurią sudaro LR Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai.

Lietuvos paštas jau skelbia apie artėjančias didžiausias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Šį šeštadienį, lapkričio 12 dieną, į apyvartą išleidžiami šventiniai pašto ženklai.

Šventiniu laikotarpiu pašto korespondenciją puoš du nauji pašto ženklai, skirti šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Juos sukūrė dailininkas Dovydas Bakšys. Lietuvoje siųsti skirtas pašto ženklas, kurio nominalas – 0,39 euro, bus išleistas 400 tūkst. egzempliorių tiražu. Į užsienio šalis siųsti skirtų pašto ženklų (0,81 euro nominalo) išleidžiama 50 tūkst. vienetų.

„Nors Kalėdomis dar nekvepia, bet Lietuvos paštas jau pradeda ruoštis didžiosioms metų šventėms. Išleisdami šventinius Kalėdų ir Naujųjų metų pašto ženklus gyventojams primename, kad jau dabar laikas pradėti galvoti apie sveikinimus ir dovanas, kurios bus siunčiamos paštu. Taip pat primename, kad norint, jog šventiniu laikotarpiu išsiųsti laiškai ir siuntiniai dar prieš Kalėdas pasiektų gavėjus, juos reikia išsiųsti kuo anksčiau“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Drauge su šventiniais pašto ženklais bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, šį šeštadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Prieškalėdiniu laikotarpiu Lietuvos paštas skaičiuoja ženkliai išaugusį tiek Lietuvoje, tiek į užsienio šalis siunčiamų pašto siuntų srautą. Prieš šv. Kalėdas dažniausiai siunčiami atvirlaiškiai, šventiniai sveikinimai ir pašto siuntos su kalėdinėmis dovanomis.

Minint Baltijos Asamblėjos įkūrimo 25-erių metų sukaktį Lietuvos, Latvijos ir Estijos paštai išleidžia bendrą pašto ženklų laidą. Trijų Baltijos šalių tarptautinį bendradarbiavimą įamžinantys pašto blokas ir pašto ženklas apyvartoje pasirodys Baltijos Asamblėjos įkūrimo dieną – lapkričio 8-ąją.

Pašto bloką ir pašto ženklą „Baltijos Asamblėjai – 25 metai“ sukūrė estų dalininkas Indrekas Ilvesas. Proginiame pašto ženkle pavaizduotos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos bei pagrindinis Baltijos Asamblėjos simbolis. Pašto blokas išleidžiamas 20 tūkst. egzempliorių tiražu, ženklas – 50 tūkst. Naujojo pašto ženklo nominalas – 0,45 euro, pašto bloko – 0,97 euro.

„Baltijos Asamblėja jau ketvirtį amžiaus kuria ir puoselėja glaudų regioninį bendradarbiavimą. Vienybės ir bendradarbiavimo idėja, kurią skatina ši tarptautinė organizacija, simboliškai bus įamžinama bendruose pašto ženkluose, vienu metu pasirodysiančiuose visose trijose Baltijos šalyse“, – sakė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė. 

Drauge apyvartoje pasirodys du Baltijos Asamblėjai įkūrimo 25-osioms metinėms pažymėti skirti pirmosios dienos vokai. Pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, antradienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Baltijos Asamblėja – tarptautinė organizacija, įsteigta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline, siekiant koordinuoti Baltijos valstybių parlamentinį bendradarbiavimą, drauge svarstyti rūpimus klausimus, spręsti problemas ir reikšti bendrą poziciją. Sudarydama sąlygas tarpusavio paramai ir bendravimui Baltijos Asamblėja stiprino Baltijos valstybių nepriklausomybę ir integraciją į Europos Sąjungą bei NATO. Baltijos Asamblėja skatina politinių, socialinių, aplinkos apsaugos ir ekonominių klausimų sprendimą.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas pradeda leisti valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą pašto ženklų seriją. Pirmasis pašto ženklų blokas, kuriuo bus įamžinamas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas, apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, lapkričio 5 dieną.

Pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ bus išleidžiamas 30 tūkst. tiražu. Proginį pašto ženklų bloką sudaro 3 pašto ženklai. Juose pavaizduotas dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė.

„Pasitikdami artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pradedame leisti proginius pašto ženklus. Tai bus priminimas visam pasauliui apie šimtmetį netrukus minėsiančios Lietuvos valstybės ilgą ir sudėtingą kūrimo kelią.

Pirmajame pašto ženklų bloke įamžinamas vienas ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo puoselėtojų – dr. J. Basanavičius. Jo pirmininkaujama Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Taip pat neatsitiktinai pašto ženkluose įamžinami ir pirmieji lietuviški spaudos leidiniai „Aušra“ ir „Varpas“, jie tautinės priespaudos metais žadino lietuvybę“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Tęstinė pašto ženklų serija „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ bus leidžiama kasmet iki 2018 metų.

Kartu su proginiu pašto ženklų bloku „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

2018 m. vasario 16 d. minėsimos šimtosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės yra išskirtinė sukaktis. Ji ženklina pradėtą kurti nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės istoriją, pirmą ryžtingą žingsnį į dabartinę modernią Lietuvos valstybę.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šiemet minint prezidento dr. Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines Lietuvos paštas išleis proginį pašto ženklą. Jis apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, spalio 29 dieną.

Proginį pašto ženklą, kurio tiražas – 200 tūkst. egzempliorių, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Jame panaudota prezidento K. Griniaus archyvinė nuotrauka. Šio pašto ženklo nominalas – 0,45 euro.

„Šie metai yra skirti prezidento Kazio Griniaus atminimui, todėl ir Lietuvos paštas šią išskirtinę asmenybę ir jos nuopelnus valstybei įamžins pašto ženklu. Tegul plačiai po visą šalį pasklisiantys laiškai, ženklinti prezidento K. Griniaus atvaizdu, mums primins, kad pagarba demokratiniams principams, tikėjimas gražesne Lietuvos ateitimi ir ištikimybė valstybei bei tautai yra idealai, kurių laikėsi ir mus mokė prezidentas K. Grinius“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Kartu su K. Griniui skirtu proginiu pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Dr. Kazys Grinius (1866–1950) yra paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos prezidentas. Jis yra dirbęs Seimo nariu, buvo Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Konstituciją, pirmininkas, šeštosios Vyriausybės vadovas. K. Grinius – aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas, gydytojas, vienas iš sveikatos apsaugos sistemos kūrėjų, žymus XIX a. tautinio atgimimo, vadinamo „Varpininkų sąjūdžiu“, organizatorius ir dalyvis, laikraščių redaktorius ir leidėjas, mąstytojas, humanistas, mokslininkas. Iki pat mirties K. Grinius tikėjo, kad Lietuva išsivaduos iš sovietų okupacinės priespaudos. „Aš nepalenkiamai įsitikinęs Lietuvių Tautos gyvata“,– savo testamente rašė prezidentas K. Grinius.

Seimas yra 2016-uosius paskelbęs prezidento Kazio Griniaus metais.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Puslapiai