Spausdinti

Filatelijos naujienos

Spalio 21–26 dienomis Taipėjuje, Taivane, vyks pasaulinė pašto ženklų paroda. Parodos metu vyks šiai progai išleisto voko antspaudavimas.

Proginio spaudo centre parašytas parodos pavadinimas, aplink jį – užrašas: „PASAULINĖ PAŠTO ŽENKLŲ PARODA.

Vokas papuoštas įvairių drabužių iškarpų vaizdais. Ant proginio voko taip pat puikuojasi dizainerio Juozo Statkevičiaus sukurtas pašto ženklas. Pašto ženkle pavaizduota garsaus dizainerio sukurta suknelė, kuri 2001 metais triumfavo ant Paryžiaus podiumo.  

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Šiuolaikinis lietuvių menas“ leidybą. Šeštadienį, spalio 8-ąją, apyvartoje pasirodys pašto ženklas, reprezentuojantis grafikos meną ir lietuvių grafiko Petro Repšio kūrybą.  

Pašto ženklą tema „Šiuolaikinis lietuvių menas. Grafika“ sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Jame naudojamas grafiko P. Repšio kūrinys „Sėdinti“. Naujojo pašto ženklo nominalas – 0,48 euro, tiražas – 300 tūkst. egzempliorių.  

„Pašto ženklas yra vienas iš būdų pasauliui pristatyti savo šalies meną ir kultūrą, žymiausius jos kūrėjus. Tęstinėje pašto ženklų serijoje „Šiuolaikinis lietuvių menas“ jau yra amžinta dizainerio Juozo Statkevičiaus kūryba. Šįkart pristatome garsų grafikos meistrą – dailininką P. Repšį ir jo kūrybą. Pašto ženklas taip pat laikomas grafikos žanru, todėl ženkle įamžintas P. Repšio darbas puikiai reprezentuoja grafikos meną“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.  

Kartu su pašto ženklu, skirtu reprezentuoti šiuolaikinį lietuvių meną – grafiką, apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Grafika yra vaizduojamosios dailės šaka, jai priskiriami piešiniai, estampai, knygų ir periodinių leidinių iliustracijos, karikatūros, pašto ženklai ir kt. Visame pasaulyje Lietuvą garsina grafiko, iliustratoriaus, medalių, ekslibrių, freskų kūrėjo Petro Repšio (g. 1940) darbai. Menininko kūryba įvertinta keliomis dešimtimis įvairiausių apdovanojimų. Pasak menotyrininkų, vizualiai interpretuodamas Lietuvos kultūros istoriją, naudodamas pirminius šaltinius, kūrybos vyksmo metu diskutuodamas su įvairių sričių specialistais, meną P. Repšys taip suartino su mokslu, kad galėtų būti laikomas pirmuoju šalyje tarpdisciplininiu kūrėju.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šį šeštadienį, rugsėjo 17 dieną, minint Lietuvos narystės Jungtinių Tautų (JT) organizacijoje 25-ąsias metines, bus išleistas pašto ženklas. Juo bus įamžintas atkurtos Lietuvos Respublikos tarptautinis pripažinimas.

Pašto ženklą „25-osios Lietuvos priėmimo į Jungtines Tautas metinės“ sukūrė dailininkas Tomas Dragūnas. Naujasis pašto ženklas, kurio nominalas – 0,75 euro, bus išleistas 200 tūkst. egzempliorių tiražu.

„Pašto ženklas yra puiki galimybė visam pasauliui priminti svarbius savo šalies istorinius įvykius. Išleidžiame pašto ženklą, kuriuo bus įamžintas atkurtos Lietuvos Respublikos tarptautinis pripažinimas – Lietuvos narystės JT organizacijoje 25-osios metinės. Tapimas JT nare tąsyk – prieš ketvirtį amžiaus – reiškė tvirtą šalies pasiryžimą prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų siekti taikos pasaulyje“, – teigė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė. 

Drauge su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

JT buvo įkurtos 1945 metais, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Šiandien JT narėmis yra beveik visos pasaulio valstybės (šiuo metu – 193). Pagrindinis JT darbą reglamentuojantis dokumentas – JT Chartija. Pagrindinis JT tikslas – palaikyti tarptautinę taiką bei saugumą, o esant reikalui imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmei taikai, sustabdyti agresijos veiksmus, išspręsti tarptautinius ginčus. JT siekia puoselėti draugiškus tautų santykius ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą.

Į JT organizaciją Lietuva priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas kviečia dailininkus, kitus kūrėjus, meno studijų krypties studentus teikti savo sukurtus projektus 2017-aisiais leisimiems pašto ženklams. Kitais metais planuojama išleisti 24 pašto ženklus, jais bus įamžinamos įvairios istorinės sukaktys, asmenybės, išskirtiniai kultūros, technikos ir kulinarijos paveldo, gamtos objektai ir kt. 

„Į pašto ženklų leidybą kiekvienais metais įtraukiame vis daugiau visuomenės. Šių metų pradžioje iš gyventojų sulaukėme net kelių šimtų įvairių pasiūlymų, kas turėtų būti pavaizduota kitąmet leisimuose pašto ženkluose. Dabar kviečiame dailininkus, grafikus, dizainerius ir kitus kūrėjus, taip pat menų studentus kurti ir teikti savo projektus 2017-aisiais pasirodysiantiems pašto ženklams.

Pašto ženklas nėra vien tik lipnus popierėlis ar siuntimo paslaugos apmokėjimo įrodymas. Tai – mūsų šalies, jos istorijos ir žmonių pasiekimų meno, kultūros bei mokslo srityse pristatymo pasauliui priemonė. Todėl kviečiame tapti kūrybiškai apipavidalintos per pašto ženklus skleidžiamos žinios apie Lietuvą autoriais“, – sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Autoriai kviečiami kurti pašto ženklus pagal šias temas: „Reformacijai – 500 metų“, „Vytis. Istorija“, „Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės“, „Europa. Pilys“, „Kulinarinis paveldas. Sūriai“, „Technikos paveldas“, „Turizmas Lietuvoje. Piliakalniai“, „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos. Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės“, „Lietuvos raudonoji knyga. Graužikai“, „Šiuolaikinis lietuvių menas. Skulptūra“, „Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai“, „Lietuvos gyvūnai. Taurusis elnias, pilkasis kiškis, barsukas“, „Lietuvos tautinės mažumos. Žydai“, „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“.

Pašto ženklų autoriams, kurių projektai geriausiai atspindės temas ir pasižymės meninio sprendimo originalumu, Lietuvos paštas skirs pinigines premijas – nuo 217 iki 870 eurų.

Konkursui pateiktus pašto blokų ar pašto ženklų projektus vertins Pašto mokos ženklų leidybos komisija, kurią sudaro LR Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai.

Autoriai turi pateikti originalius savo sukurtus pašto blokų ar pašto ženklų projektus. Jei juose naudojamos kitų autorių nuotraukos, piešiniai, kiti dailės kūriniai ar jų dalys, privalomai turi būti nurodomi autoriai (ar jų teisių perėmėjai) bei pateikiami jų rašytiniai leidimai.

Visos pašto ženklų kūrimo konkurso sąlygos skelbiamos internetiniame Lietuvos pašto tinklalapyje www.lietuvospaštas.lt.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 23–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šį šeštadienį, rugpjūčio 6 dieną, Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia du pašto ženklus, skirtus Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Juose bus įamžinti seniausioms olimpinėms sporto šakoms priskiriami plaukimas ir jojimas. 

Pašto ženklus „2016 metų vasaros olimpinės žaidynės“ sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Juose pavaizduota Rio de Žaneiro simboliu laikoma Kristaus Atpirkėjo statula ir vienos iš seniausių olimpinių sporto šakų – plaukimas ir jojimas. Pašto ženklai išleidžiami 0,81 ir 0,84 euro nominalais. Jų tiražas – po 150 tūkst. egzempliorių.

„Šiais pašto ženklais įamžiname svarbiausią ir reikšmingiausią sporto įvykį – olimpines žaidynes. Tikimės, kad jie taps mūsų stipriausių šalies sportininkų Rio de Žaneire pasiektų pergalių ir iškovotų medalių atminimo simboliais“, – pažymėjo Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktorius Aurimas Čiagus.

Su šiais pašto ženklais apyvartoje pasirodys pirmosios dienos vokas bei 3 tūkst. egzempliorių bukletas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms skirtais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

XXXI olimpiada rugpjūčio 5–21 dienomis vyks Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste. Tai pirmosios olimpinės žaidynės, kurios vyks Pietų Amerikoje. Jose varžysis daugiau nei 10 tūkst. sportininkų iš 206 pasaulio šalių. Su atletais iš visų penkių kontinentų pirmą kartą olimpinėje istorijoje varžysis ir karo pabėgėlių komanda. Į 2016-ųjų žaidynes įtrauktos dvi naujos sporto šakos – golfas ir regbis. 28 sporto šakų atstovai varžysis 32 arenose ir 7 futbolo stadionuose.

Lietuvai žaidynėse atstovaus 67 stipriausi šalies sportininkai. Didžiausios rinktinėje yra lengvaatlečių, irkluotojų, baidarių ir kanojų irkluotojų komandos. Olimpiniuose teniso kortuose pirmą kartą žais tenisininkas iš Lietuvos – mūsų šaliai atstovaus Ričardas Berankis. Dar viena sportininkė – Santa Pakenytė yra pirmoji Lietuvos dziudo imtynininkė, tapusi olimpiete.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą tema „Kulinarijos paveldas“.  Šeštadienį, liepos 9-ąją, apyvartoje pasirodysiančiame pašto ženkle bus įamžintas vienas seniausių lietuviškos virtuvės desertų – agurkai su medumi.

Naująjį pašto ženklą, kurio tiražas – 500 tūkst. egzempliorių, sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Šio pašto ženklo nominalas – 0,39 euro.  

„Kiekvienais metais kviesdami gyventojus siūlyti temas leisimiems pašto ženklams dažnai sulaukiame pasiūlymų įamžinti įvairius lietuviškos virtuvės patiekalus: nuo tradicinių cepelinų iki šaltibarščių. Pristatydami Lietuvos kulinarinį paveldą išleidžiame pašto ženklą, kuriame bus įamžintas kunigaikščių ir karalių dvare itin mėgtas desertas – agurkai su medumi.

Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos, kurios pasklis po visą pasaulį, bus proga ir užsieniečiams susipažinti su tradicine lietuvių virtuve, o susidomėjus – atrasti agurkų su medumi skonį“, – teigė Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktorius Aurimas Čiagus.

Kartu su pašto ženklu, skirtu Lietuvos kulinariniam paveldui, apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Agurkai su šviežiu medumi – vienas seniausių lietuviškos virtuvės desertų, žinomas jau nuo XIV a. Pasak istorikų, šis gardėsi buvo itin vertinamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos dvare.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Viduramžiais aršiuose mūšiuose lietuviams nuo priešų atsilaikyti padėjusi žemaitukų arklių veislė bus įamžinta pašto ženkle. Šį šeštadienį, birželio 25 dieną, į apyvartą Lietuvos paštas išleidžia pašto bloką „Lietuvos gyvūnai. Žemaitukai“. 

Pašto bloką sukūrė dailininkė Giedrė Gabnienė. Jo tiražas – 50 tūkst. egzempliorių, pašto ženklo nominalas – 1,56 euro.

„Leidžiami pašto ženklai mums primena iškilias kultūros ir meno asmenybes, istorines sukaktis, pasiekimus. Šįsyk pašte ženkle bus įamžintas saugotinos žemaitukų veislės arklys. Tai – mūsų tautos istorijos ir kultūros gyvasis paveldas, o drauge ir unikali pasaulio biologinės įvairovės dalis“, – teigė Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktorius Aurimas Čiagus.

Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Žemaitukai yra viena seniausių arklių veislių Europoje, žinoma nuo VI–VII amžiaus. Viduramžiais žemaitukai garsėjo pasaulyje kaip geriausia kovinių žirgų veislė. Jie buvo pagrindiniai lietuvių karo žirgai kovose su kryžiuočiais ir Aukso orda. Žemaitukų veislė yra laikoma svarbia lietuvių etninio kultūros paveldo dalimi.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija žemaitukus pripažino saugotina veisle ir įtraukė į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas pradeda leisti pašto ženklų seriją „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“. Šį šeštadienį, birželio 4-ąją, apyvartoje pasirodysiančiame pašto ženkle bus įamžintas visame pasaulyje garsaus meninio judėjimo „Fluxus“ pradininkas Jurgis Mačiūnas.

Naująjį pašto ženklą, kurio tiražas – 300 tūkst. egzempliorių, sukūrė dailininkas Tomas Dragūnas. Šio pašto ženklo nominalas – 0,75 euro.  

„Pradėdami leisti naują pašto ženklų seriją, skirtą įamžinti garsius pasaulio žmones, kilusius iš Lietuvos, norime visam pasauliui priminti apie vieną įtakingiausių avangardistų – lietuvių išeivį J. Mačiūną. Meno kritikai pripažįsta, kad postmodernistinio meno raidai J. Mačiūno įtaka buvo ne mažesnė nei italo F. T. Marinetti – futurizmui ar prancūzo A. Bretono – siurrealizmui. Pašto ženkle įamžintas J. Mačiūnas keliaus po visą pasaulį, o mes dar labiau didžiuosimės savo tautiečiu, stipriai paveikusiu meno istoriją“, – pažymėjo Lietuvos pašto Pašto ženklų leidybos departamento vadovas Ervinas Vaišnoras.

Kartu su pašto ženklu, kuriame įamžinamas „Fluxus“ pradininko J. Mačiūno atminimas, apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį naujuoju pašto ženklu apmokama pašto korespondencija Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Jurgis Mačiūnas (1931–1978) – visame pasaulyje žinomas kaip eksperimentinio XX a. 7-ajame dešimtmetyje atsiradusio meno judėjimo „Fluxus“ pradininkas ir vedlys. Šis judėjimas telkė įvairių meno šakų kūrėjus, todėl apėmė platų kūrybos spektrą – nuo fotografijos ir gatvės meno iki poezijos ir dramos.

J. Mačiūnas gimė 1931 m. Kaune. Karui baigiantis su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. Savo motinos, buvusios Valstybės teatro baleto trupės šokėjos, skatinamas studijavo architektūrą, grafinį dizainą ir muzikologiją. J. Mačiūnas pasižymėjo kaip plačios erudicijos menininkas, niekada nestokojęs naujų idėjų ir sumanymų.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Kasmet Europos šalių leidžiama pašto ženklų serija „Europa“ šįsyk atkreipia dėmesį į aplinką tausoti skatinančias „žaliąsias“ idėjas. Šį šeštadienį, gegužės 7-ąją, Lietuvos paštas išleis du pašto ženklus, kuriais siekiama didinti Lietuvos gyventojų ekologinį sąmoningumą. 

Apyvartoje pasirodysiantys pašto ženklai sukurti pagal bendrą visiems Europos šalių paštams numatytą temą „Mąstyk žaliai“ (angl. Think Green). Lietuvoje išleidžiamas lietuvių dailininko Vykinto Pakalkos sukurtas pašto ženklas, o kipriečių menininko Doxia Sergidou sukurtas pašto ženklas pasirodys visose Europos šalyse (taip pat ir Lietuvoje).

Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 0,71 euro, tiražas – po 300 tūkst. egzempliorių.  

„Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“ šiemet dėmesį atkreipė į aplinkos apsaugą. „Žaliai“ mąstyti skatinančios idėjos, įamžintos pašto ženkluose, pasklis iš visų Europos šalių.

Be to, šiemet pasirodys jau 60-oji pašto ženklų laida iš serijos „Europa“, todėl visose Europos šalyje išleidžiamas ir vienas bendras pašto ženklas. Jis simboliškai primena, kad kiekvieno iš mūsų rankose yra galimybė išsaugoti švarią ir sveiką aplinką“, – teigė Lietuvos pašto Pašto ženklų leidybos departamento vadovas Ervinas Vaišnoras.  

Su šiais pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Taip pat bus išleistas bukletas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Sparčiai besivystančiame pasaulyje aplinkos saugojimo ir tausojimo klausimai tampa itin aktualūs. Mokslo pažanga, pramonės augimas ir ūkio plėtra kelia rimtą grėsmę ekologiniam saugumui. Aplinkosauga yra vienas iš svarbiausių ES ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ prioritetų.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Vilniaus centriniame pašte kolekcininkas Antanas Burkus pristato filatelinę parodą, kurioje bus galima išvysti vieno žymiausių XX a. lietuvių dailininkų, karo pabėgėlio Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) sukurtus pašto ženklus. Pasak meno kritikų, tai – gražiausi kada nors Vokietijoje pasirodę pašto ženklai. 

„Šiandienos įvykių kontekste, kai Europa išgyvena vadinamąją migrantų krizę, itin prasminga prisiminti talentingą dailininką V. K. Jonyną, kuris baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus ir apsistojo Vokietijoje, karo pabėgėlių stovykloje. Prancūzijos okupacinei zonai (nacistinei Vokietijai kapituliavus, visą civilinę ir karinę administraciją Vokietijos teritorijoje buvo perėmę sąjungininkai) prireikus pašto ženklų buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, o jį laimėjo V. K. Jonynas. Tai buvo didelė talentingo lietuvio – karo pabėgėlio – sėkmė!

Pranokęs konkurentus V. K. Jonynas gavo užsakymus kurti pašto ženklus visoms Prancūzijos okupacinės zonos žemėms: Badenui, Reinlandui-Pfalcui, Viurtembergui ir Sarui“, – pasakojo dailininko V. K. Jonyno pašto ženklus kolekcionuojantis Lietuvos filatelistų sąjungos narys Antanas Burkus.

1947–1949 m. pagal V. K. Jonyno projektus buvo išleisti net 149 skirtingi pašto ženklai ir ženklintieji atvirlaiškiai. Juose vaizduojami žymūs Vokietijos rašytojai, menininkai ir mąstytojai, gamtovaizdžiai. Iš viso V. K. Jonynas yra sukūręs 151 pašto ženklą (1959 m. Vatikano paštas išleido jo pašto ženklus, sukurtus Lietuvos globėjo šv. Kazimiero 500-ųjų gimimo metų jubiliejui).

„Nė vienas Lietuvos dailininkas negali prilygti V. K. Jonynui produktyvumu pašto ženklų srityje. Sakoma, kad tai – meniškiausi ženklai, kada nors išleisti vokiečių žemėje.

Ekspozicijoje galima bus pamatyti laiškus ir atvirlaiškius, kuriuos ženklina V. K. Jonyno kurti pašto ženklai. Tai – pašto korespondencija, siųsta į sąjungininkų Vokietijoje valdomas okupacines zonas, įvairias pasaulio šalis. Deja, į Lietuvą siųstų laiškų su V. K. Jonyno ženklintais pašto ženklais nėra, nes jiems įveikti Stalino „geležinę uždangą“ nebuvo lemta“, – teigė A. Burkus.

Pagal V. K. Jonyno piešinius išleisti pašto ženklai gyvavo trumpą laiką, nes 1949 m., susikūrus Vokietijos Federacinei Respublikai, tiek Prancūzijos okupacinės zonos, tiek kitų sąjungininkų išleisti pašto ženklai buvo išimti iš apyvartos.

Šiemet A. Burkaus paroda „Prof. V. K. Jonyno – karo pabėgėlio – suprojektuoti Prancūzijos okupacinės zonos ženklai (1947–1949 m.)“ Lenkijoje vykusioje tarptautinėje filatelijos parodoje pelnė paauksuotą medalį.  

Puslapiai